Kažkada mūsų delnuose neužgesdavo liepsna,
Kažkada pavydėjo mum vasaros aušra,
Prieik arčiau, tavo kvapą aš sapnuoju viską praradau dėl tavo žvilgsnio aš,
Kilk aukščiau, čia jau kažkada mes buvom vėjas virš stogų, kaip anksčiau mus neš,
Taip nelauktai šį saulėtą rytą tapom svetimi staiga kažkada,
Mūsų delnuose neužgesdavo liepsna kažkada,
Pavydėjo mum vasaros aušra taip lengviau, tik palik tu savo raktą,
Naktiniai traukiniai nebegriš atgal gal vėliau mes suklysime dar kartą,
Ant rankų man užmigsi, jei atsitiks žiema taip nelauktai šį saulėtą rytą tapom svetimi staiga,
Kažkada mūsų delnuose neužgesdavo liepsna,
Kažkada pavydėjo mum vasaros aušra,
Kažkada mūsų delnuose neužgesdavo liepsna,
Kažkada pavydėjo mum vasaros aušra,
Pavydėjo mum vasaros aušra !
